Gydymo antibiotikais poveikis vaiko alergijų atsiradimui

Antibiotikai yra naudojami infekcines ligas sukeliančioms bakterijoms sunaikinti. Tačiau jie sunaikina ne tik infekcijas sukeliančius mikroorganizmus, paveikia ir gerąsias žarnyno bakterijas.

 

Nepakeičiama mikrobiota

Žmogaus virškinamajame trakte yra daug bakterijų – tai mikrobiota. Šis organizuotas mikroorganizmų rinkinys atlieka daug svarbių funkcijų, o viena iš jų – imuninės sistemos skatinimas, taip organizmas yra apsaugomas, pavyzdžiui, nuo galimo patogeninių bakterijų dauginimosi. Žmogaus mikrobiotą gali paveikti daugybė pasikeitimų, kuriuos sukelia išoriniai ir vidiniai organizmo veiksniai. Stipriausi būna tie, kurie yra susiję su darnaus žarnyno darbo sutrikimais, o viena iš jas sukeliančių priežasčių – tai gydymas antibiotikais⁴.

 

Gydymas antibiotikais ir alergijų atsiradimas

Įrodyta, kad gydymas antibiotikais daro labai neigiamą įtaką žarnyno mikrobiotai. Dėl antibiotikų pasikeičia žmogaus žarnyne gyvenančių pagrindinių tipų bakterijų dalis, taip pat pakoreguojama jų sudėtis ir sumažėja rūšių įvairovė⁵. Taip padidėja tikimybė susirgti alergija maistui, taip pat atopiniu dermatitu, rinitu ir astma⁶. Gydymas antibiotikais gali prisidėti prie vaiko imuninės sistemos formavimosi sutrikimo, tačiau jei nutinka taip, kad būtina gydyti antibiotikais, tą daryti reikia griežtai prižiūrint gydytojui.

Motinos pieno sudėtis yra unikali ir pritaikyta kiekvieno kūdikio individualiems poreikiams. Motinos pienas padeda kovoti su infekcijomis ir palaiko kūdikio žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, nes jame yra bifidobakterijų, svarbių optimaliam kūdikių mikrobiomui. Tais atvejais, kai kūdikiui reikia vartoti antibiotikus, motinos pienas padeda žarnyno mikrobiotai atsinaujinti. Pasitark su savo šeimos gydytoju arba pediatru, kuris nuspręs, ar baigus antibiotikų kursą  gerųjų bakterijų reikėtų vartoti papildomai.

 

Nuorodos

[1] Cukrowska, B. „Can modulation of the intestinal microbiome be important in the prevention of allergic diseases? The role of bifidobacteria, with particular emphasis on Bifidobacterium breve“. Stand Med, 2019 m. 16. 69–77 p.
[2] Cukrowska, B. „Can modulation of the intestinal microbiome be important in the prevention of allergic diseases? The role of bifidobacteria, with particular emphasis on Bifidobacterium breve“. Stand Med, 2019 m. 16. 69–77 p.
[3] Rakowska, M., et al. „Impact of microbiota on human health“. Pediatr Med Rodz, 2016 m., 12: 404–412 p.
[4] Rakowska, M., et al. „Impact of microbiota on human health“. Pediatr Med Rodz, 2016 m., 12: 404–412 p.
[5] Rakowska, M., et al. „Impact of microbiota on human health“. Pediatr Med Rodz, 2016 m., 12: 404–412 p.
[6] Cukrowska, B. „Can modulation of the intestinal microbiome be important in the prevention of allergic diseases? The role of bifidobacteria, with particular emphasis on Bifidobacterium breve“. Stand Med, 2019 m. 16. 69–77 p.