Iš kur atsiranda alergijos?

Mažiausieji alergijomis suserga dėl įvairių priežasčių. Svarbiausia iš jų – genetinės šios ligos aplinkybės. Svarbu tai, kad alerginės ligos sukelia įvairių, skirtingų ir dažnai neįprastų simptomų. Remiantis dabartinėmis žiniomis apie alergijas, jų atsiradimo riziką didinantys veiksniai skirstomi į toliau aprašytas kelias grupes.

Kā veidojas alerģijas. Mazulis uz dīvāna ar kaķi rokās

 

1. Veiksniai, susiję su žmogaus poveikiu aplinkai

Mityba ir gyvenimo būdas turi įtakos žarnyno mikrobiotos kiekiui ir kokybei, todėl gali turėti įtakos alerginių ligų mažėjimui arba didėjimui. Vienas iš nepalankių gyvenimo būdo elementų, beje, labai būdingų Vakarų civilizacijai, tai polinkis daugiausia laiko leisti uždarose patalpose. Patalpų ore yra įvairių mikroorganizmų, kaip antai erkučių arba pelėsių, o tai gali sunkinti alergiją. Taip pat, jei žmogaus organizmas anksti (motinai laukiantis ir kūdikystėje) patiria pasyvaus rūkimo poveikį, jautriems kūdikiams didėja rizika susirgti alergija.

Įrodyta, kad yra tam tikra sąsaja tarp aplinkos užterštumo, pavyzdžiui, automobilių išmetamųjų dujų dalelių ir padidėjusio sergamumo astma, alerginiu rinitu arba alergija įkvepiamiems alergenams.

Klimato kaita taip pat yra vienas iš veiksnių, lemiančių sergamumą alergijomis. Pasaulinis  atšilimas yra siejamas su padidėjusiu anglies dioksido lygiu, ilginančiu augalų augimo laikotarpį. Dėl šios priežasties taip pat ilgėja žydėjimo laikotarpiai, labai varginantys sergančius alergijomis, nes žydėjimo metu ore labai padaugėja žiedadulkių.

 

2. Aplinkos veiksniai (susiję su gyvenamąja vieta, buvimo vieta ir būdingomis aplinkos savybėmis)

Pelėsiai –  dažna alerginių ligų priežastis. Jų negalima visiškai pašalinti iš aplinkos. Galimybė koreguoti vidaus aplinkos sąlygas – tai vienas iš veiksmingiausių prevencijos metodų. Svarbu gerai vėdinti patalpas, palaikyti pastovų drėgmės lygį pastatuose ir pašalinti galimas grybelių sankaupas nuo sienų.

Namų dulkių erkutės, plaukai, gyvūnų parazitai – tai mūsų namuose esantys patogenai, su kuriais susiduriame dažniausiai. Neįmanoma visiškai jų atsikratyti, tačiau galima veiksmingai sumažinti jų kiekį reguliariai siurbiant dulkes, valant viską, kur gali kauptis dulkės, t. y. kilimus, užuolaidas, minkštus baldus. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti gyvūnų sveikatą. Kita vertus, reikėtų atminti, kad negerai gyventi pernelyg sterilioje aplinkoje.

Automobilių išmetamosios dujos – tai reikšmingas veiksnys, paskatinantis atsirasti alergiją. Gyvenant prie intensyvaus eismo kelių, didėja tikimybė atsirasti alergijoms, o žaliose zonose gyvenantys vaikai jomis serga rečiau. Miesto vaikai serga dažniau nei kaimo vietovėse gyvenantys vaikai.

 

3. Individualūs veiksniai (individualūs lemiantys konkrečiam organizmui būdingas alergines ligas veiksniai)

Polinkis į alergijas yra genetiškai paveldimas bruožas. Rizika susirgti alergija vaikui, kurio abu tėvai serga to paties tipo alergija, siekia maždaug 50–80 proc.

Svarbus veiksnys lemiantis organizmo atsparumą arba jo sutrikimus, kaip antai alergijas, yra mikrobiota. Gausi, kokybiška mikrobiota sumažina žarnyno gleivinės pralaidumą ir sustiprina imuninį barjerą, kuris atlieka svarbų vaidmenį alerginių reakcijų atsiradimo procesui.

Alergija maisto produktams dažniausiai atsiranda jaunesniems vaikams (iki 3 metų). Taip yra dėl to, kad anatominiu ir funkciniu požiūriu jų kūno apsauginiai barjerai dar nėra subrendę, ypač virškinamojo trakto. Taip pat didelę įtaką turi tai, kad daugelis mažylių imuninių mechanizmų nėra subrendę. Šios aplinkybės lemia, kad vaiko organizmas įtraukia daugiau maisto alergenų.