Kūdikių maitinimas
Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas – pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Toliau vaikas gali būti žindomas iki 2 metų ar ilgiau.

Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių. Net atvirkščiai, dėl netinkamo maisto kūdikis gali rimtai susirgti.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 – 8 (naujagimį 8 – 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Emocinė įtampa, skausmas, baimė, nuovargis, išankstinis neigiamas nusistatymas prieš žindymą pieno gamybą slopina.
Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja. Kartu jūs tikrai rasite tinkamą išeitį, kuri užtikrins sveiką mažylio augimą.


Nuo kokio amžiaus pradėti kūdikį papildomai maitinti
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs – jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų. Kūdikis pripras prie naujo skonio ir po kurio laiko jau noriai valgys naują maistą.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 – 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą. Pirmasis maistas yra tyrės konsistencijos, 6 – 9 mėnesių kūdikio maistas yra tirštesnis, o 10 mėnesių mažylio maiste jau yra nedidelių produktų gabaliukų.
Pagalba sudarant kūdikio valgiaraštį, pradėjus duoti papildomo maisto
Kūdikių maitinimo rekomendacijos pirmiesiems gyvenimo metams
* Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu. Svarbu maitinti atsakingai ir reaguoti į mažylio siunčiamus signalus.
MP – motinos pienas
MPM – adaptuotas pieno mišinys
Galimas/tinkamas laikas įtraukti į valgiaraštį papildomą maistą (ESPGHAN 2017)
Nuo gimimo iki 3 – 4 mėnesių kūdikis maitinamas krūtimi pagal poreikį 8 – 12 kartų per parą, būtinai ir naktį.
| Amžius (mėnesiai) |
0-4 |
5 |
6 | 7 | 8 | 9-10 | 11 | 12 |
| Mamos pienas arba adaptuotas pieno mišinys |
x |
x |
x |
x | x | x | x | x |
| Pirmosios daržovės (bulvės, morkos, saldžiosios bulvės) |
|
x |
x |
|||||
| Daržovės (visos kitos, ypač karčios: brokoliai, žiediniai kopūstai, baltagūžiai kopūstai) | x | |||||||
| Ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai) | x | |||||||
| Pirmieji vaisiai (obuoliai, kriaušės) | x | x | ||||||
| Vaisiai, uogos (visos kitos) | x | |||||||
| Mėsa (veršiena, kalakutiena, aviena, jautiena, vištiena, triušiena) | x | x | ||||||
| Žuvis | x | |||||||
| Kepenys | x | |||||||
| Kiaušiniai (trynys+ baltymas) | x | |||||||
| Pirmieji grūdai (grikiai, avižos, papildyti geležimi) | x | |||||||
| Grūdai (kukurūzai, kviečiai, rugiai, soros, miežiai) | x | |||||||
| Pieno produktai (jogurtas, kefyras, rūgpienis) | x | x | ||||||
| Pieno produktai (varškė, sūris) | x | |||||||
| Pienas* | x | |||||||
| Riebalai (aliejus, sviestas) | x | |||||||
| Gėrimai, kuriuose yra cukraus, sultys, kai jau geria iš puodelio, ne daugiau kaip 240 ml/sav., skiestos vandeniu | x |
Žinant, kad kūdikis gali būti alergiškas kokiam nors maisto produktui (žemės riešutams, kiaušiniui), šie produktai gali būti įvedami nuo 4 iki 11 mėnesių tik prižiūrint gydytojui. Sužinokite daugiau: Kokie maisto produktai dažniausiai sukelia alergiją kūdikiams?
* Kaip atskiras/pagrindinis gėrimas pienas gali būti vartojamas nuo vienerių metų, tačiau balinti verdant košes ir pagardinti kepant omletą ar blynus galima ir anksčiau.
Atminkite, tai svarbu…
ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Mamos pieno ar adaptuoto pieno mišinio patenkinti augančio mažylio poreikiams tuo metu jau nebepakanka.
📚 Skaitykite toliau
- 🥕 Valgiaraščio plėtimas
- 🌱 Vegetarinė ir veganinė mityba
- 👶 Maisto tekstūra ir raida
- ☀️ Vitaminas D kūdikiams
❓ Atsakymai į dažniausiai tėvų užduodamus klausimus
- Ką daryti, jei kūdikiui pučia pilvą ar vargina diegliai?
- Ką daryti, jei kūdikis dažnai atpylinėja?
- Ką daryti, jei kūdikis viduriuoja?
- Ką daryti, jei kūdikiui pasituštinus, išmatose matote kraujo gyslelių?
- Ką daryti, jei kūdikiui užkietėjo viduriai?
- Kas yra alergijos išsivystymo rizika?
- Ką daryti jei atsirado bėrimas ant odos?
LITERATŪROS ŠALTINIAI:
ESPGHAN position paper ‘ Complementary Feeding: A position paper by the European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition (ESPGHAN) Committee on Nutrition.
R. Kėvalas ir kiti “Pediatrija” 1 tomas.
R. Rokaitė ir L. Labanauskas “Vaikų dietologija”.
Knygelė paruošta bendradarbiaujant su Lietuvos ir Latvijos gydytojais

Doc. Jolanta Kudzytė
Gydytoja vaikų alergologė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinika, Lietuva

Doc. Rūta Kučinskienė
Gydytoja vaikų gastroenterologė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinika, Lietuva

Dr. Lina Barauskienė
Gydytoja dietologė
Valgymo įpročių koregavimo centras Valgymas.lt, Lietuva

Dr. Ieva Cīrule
Gydytoja alergologė
Vaikų klinikų universitetinė ligoninė, Latvija

Dr. Dace Kārkliņa
Gydytoja alergologė
Latvija