Kūdikių mityba – Dažniausiai užduodami klausimai

1. KĄ DARYTI, JEI KŪDIKIUI PUČIA PILVĄ AR VARGINA DIEGLIAI?

Diegliai – normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 – 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Iš dalies hidrolizuoti baltymai lengviau virškinami ir pasisavinami.
Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija. KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ!

2. KĄ DARYTI, JEI KŪDIKIS DAŽNAI ATPYLINĖJA?

Atpylimas maistu – vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjantis kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu ir gerai auga, galima mišinį pakeisti į specialų (AR).
Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija. KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ!

3. KĄ DARYTI, JEI KŪDIKIS VIDURIUOJA?

Viduriavimas – tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į visiškai hidrolizuoto baltymo, kurį turėtų skirti gydytojas.
DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti. KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ!

4. KĄ DARYTI, JEI KŪDIKIUI PASITUŠTINUS, IŠMATOSE MATOTE KRAUJO GYSLELIŲ?

Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas). Jei kraujo gyslelėmis tuštinasi kūdikis, maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet mišinį būtina pakeisti į visiškai hidrolizuoto baltymo (turi patarti gydytojas).

5. KĄ DARYTI, JEI KŪDIKIUI UŽKIETĖJO VIDURIAI?

Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina diegliai, – žindančiai mamai rekomenduojama atsisakyti karvės pieno produktų ir kito alergizuojančio maisto. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet rekomenduojamas iš dalies hidrolizuoto baltymo mišinys (Comfort, HA ir kiti). Jei vidurių užkietėjimas atsiranda antrą pusmetį, tuomet rekomenduojama koreguoti kūdikio dietą – vartoti daugiau skaidulų turinčių produktų košėse. Tinka avižos, miežiai, grikiai, nekrakmolingos daržovės (ypač ankštinės), jei nealergizuoja, – slyvos, abrikosai, persikai tyrėse ar sulčių pavidalu nedideliais kiekiais.

Jei vidurių užkietėjimas nuolatinis, kūdikis gali pasituštinti tik po klizmučių, tuomet tikslinga specialisto konsultacija. KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ!

6. KAS YRA ALERGIJOS IŠSIVYSTYMO RIZIKA?

Pagrindinis alergenas pirmaisiais gyvenimo metais yra karvės pieno baltymai, kurių kūdikis gali gauti tiek su motinos pienu, tiek vartodamas adaptuotus pieno mišinius. Būtent todėl labai svarbu nustatyti, ar kūdikiui kyla alergijos išsivystymo rizika. Pažymėtina, kad jeigu kūdikio tėvai arba broliai ir seserys serga alerginėmis ligomis (atopiniu dermatitu, bronchine astma, alerginiu rinitu ir kt.), didesnė rizika jomis susirgti kyla ir kūdikiui. Esant didelei rizikai, rekomenduojama mitybos klausimais pasitarti su savo gydytoju. Jei mama maitina krūtimi, gydytojas gali rekomenduoti nevartoti jokių pieno produktų, nes visi maisto alergenai iš mamos raciono pereina į mamos pieną. Jei nutinka taip, kad mamos pieno nėra, kūdikis yra iš didelės rizikos alergijai šeimos, bet dar neberiamas ar yra tik keli nedideli bėrimo elementai, tai gydytojas gali skirti specialių hipoalerginių mišinių. Tokie mišiniai savo sudėtyje turi iš dalies hidrolizuotų baltymų ir žymimi raidėmis HA.
Iš anksto pasirūpinus tinkama mityba, galima sumažinti alergijos atsiradimo riziką ir gyventi be alergijos dabar ir ateityje. KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ!

7. KĄ DARYTI JEI ATSIRADO BĖRIMAS ANT ODOS?

Bėrimų dažniausiai būna dėl alergijos maistui arba maisto netoleravimo. Berti gali ir įvairių virusinių ligų metu. Kas sukėlė bėrimą, gali įtarti pediatras ar šeimos gydytojas, o dėl galimo alerginio bėrimo reikia konsultuotis su vaikų alergologu.
Alergija karvės pieno baltymams yra dažniausia kūdikių maisto alergija, galinti sutrikdyti augimą ir vystymąsi bei sukelti įvairius odos bėrimus ir virškinimo sistemos simptomus (viduriavimą, pilvo pūtimą, atpylinėjimą, svorio neaugimą, tuštinimąsi su kraujo gyslelėm ir kt.) ir labai retai – kvėpavimo sistemos simptomus.
Visais nustatytos karvės pieno baltymų alergijos atvejais, kaip maitinti mažylį, turi patarti vaikų alergologas. KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ!
Įtariant alergiją kitiems maisto produktams, irgi reikalinga vaikų alergologo konsultacija. Jos metu atliekami odos dūrio, odos lopo ar specifinių IgE maisto alergenams iš kraujo tyrimai. Po to specialistas koreguoja kūdikio dietą.

Knygelė paruošta bendradarbiaujant su Lietuvos ir Latvijos gydytojais