Vaiko imuniteto ABC – Kodėl imunitetas toks svarbus vaiko vystymosi metu?

Statistiniai duomenys rodo, kad vaikai serga daug dažniau nei suaugusieji. Tam yra daug priežasčių, viena iš jų – dar nesubrendusi imuninė sistema, kuri visiškai susiformuoja tik apie 12-uosius gyvenimo metus. Svarbu prisiminti, kad imuniteto stiprinimas yra procesas, kurio sėkmei didelę įtaką daro tinkama mityba. Ką dar verta žinoti apie vaiko imunitetą?

Kūdikis su stora žiemine striuke, megzta kepure su bumbulu ir pirštinėmis, sėdi lauke apsuptas ryškiai balto sniego po giedru mėlynu dangumi.

Vaiko imuninė sistema pradeda vystytis dar vaisiaus vystymosi metu, tačiau visiškai subręsta tik po 12 metų. Intensyviausias imuninės sistemos formavimosi laikotarpis yra pirmieji treji gyvenimo metai. Tai taip pat labai spartaus augimo ir vystymosi laikas, todėl imuniteto stiprinimas šiuo metu yra itin svarbus.

Kokie yra vaiko imuniteto tipai? 

Imunitetas – tai organizmo gynybinių reakcijų visuma, padedanti pašalinti sveikatai pavojingus veiksnius, tokius kaip virusai, bakterijos ir parazitai. Skiriami du pagrindiniai imuniteto tipai:

  • Įgimtas imunitetas, dar vadinamas nespecifiniu, susiformuoja dar vaisiaus vystymosi metu.
  • Įgytas imunitetas, arba specifinis, formuojasi daugiausia po kontakto su patogenais.

Kodėl mano vaikas dažnai serga? 

Pirmuosius gyvenimo mėnesius vaiką saugo antikūnai, kuriuos jis gavo iš mamos nėštumo metu, bei tie, kurie perduodami su motinos pienu. Vėliau ši apsauga silpnėja, o besivystanti imuninė sistema dar negali kovoti su visais mikroorganizmais ir infekcijomis. Vienerių metų vaikai pradeda daugiau bendrauti su bendraamžiais ir aplinkiniu pasauliu, todėl dažniau susiduria su virusais ir bakterijomis. Imuninė sistema dar tik mokosi atpažinti kenksmingas medžiagas ir kovoti su jomis, todėl laikotarpis po pirmųjų metų dažnai gali būti kupinas infekcijų.

Mityba, stiprinanti vaiko imunitetą

Vaiko imuninės sistemos vystymasis glaudžiai susijęs su virškinimo sistema – apie 70 % imuniteto ląstelių yra žarnyne. Pirmaisiais mėnesiais ypač svarbus motinos pienas – jis yra vertingų maistinių medžiagų šaltinis, būtinas tinkamam ir harmoningam vystymuisi. Motinos piene yra prebiotikų, kurie padeda formuotis sveikai žarnyno mikrobiotai. Gimdamas vaikas jau turi savo IgM antikūnus ir IgG antikūnus, gautus iš mamos per placentą. Tai suteikia „laikiną“ imunitetą. Kodėl laikiną? Nes jis išnyksta maždaug po šešių mėnesių. Tuomet pastebima, kad vaikas serga dažniau – gali pasireikšti karščiavimas, kurį dažnai siejame su dygstančiais dantimis. Tačiau verta pabrėžti, kad dantų dygimo metu temperatūra paprastai neviršija 38 °C.

Sprendimas nutraukti žindymą yra individualus – dažnai susijęs su poreikiu grįžti į darbą, kas paprastai įvyksta apie vaiko pirmąjį gimtadienį.

Vaikai po pirmųjų metų toliau sparčiai vystosi ir jiems reikia subalansuotos, maistingos mitybos. Kad imuninė sistema tinkamai formuotųsi ir stiprėtų, būtini:

  • Vitaminai A ir C
  • Mineralinės medžiagos, tokios kaip cinkas ir geležis
  • Vitaminas D (jo trūkumas labai dažnas vaikams nuo 1 iki 3 metų; dvi stiklinės pieno mišinio vyresniems vaikams per dieną gali padėti papildyti vitamino D atsargas)
  • Omega-3 riebalų rūgštys ir kt.

Kaip stiprinti vaiko imunitetą?

Be tinkamos mitybos, verta palaikyti vaiko imunitetą ir kitais būdais. Geriausia priemonė – profilaktika: kasdieniai pasivaikščiojimai gryname ore, fizinis aktyvumas, geriausia – kartu su šeima. Nepamirškite užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą gerai vėdinamame kambaryje, esant tinkamai temperatūrai, ir poilsį, kad vaikas galėtų atsigauti.

Reguliarūs įpročiai ir sveikas gyvenimo būdas kartu su subalansuota mityba tikrai padės stiprinti imunitetą. Taip pat svarbu nepamiršti privalomų skiepų, kurie turi būti atliekami pagal galiojantį skiepų kalendorių ir gydytojo rekomendacijas.